Kaip sužinoti, ar perkama vištiena užauginta be antibiotikų?

Šiandien maitintis sveikai – madinga. Vis dažniau parduotuvių lentynose imame dairytis kokybiškesnių alternatyvų ar egzotiškesnių produktų, galinčių papildyti mūsų racioną. Nors socialiniuose tinkluose ryški įmantraus maisto tendencija, tokie paprasti produktai kaip vištiena išlieka populiarūs.  Neseniai pasirodžius naujienoms apie dar didesnį antibiotikų ribojimą mėsos pramonėje kyla esminis klausimas: kaip išsirinkti sveikesnę alternatyvą iš gausybės, siūlomos prekybos centruose?

Pagrindinis šaltinis, informuojantis apie tai, kad višta buvo auginama be antibiotikų, yra specialus ženklinimas ant pakuočių. „Prieš daugiau nei metus Lietuvoje atsirado šviežios vištienos, kurios pakuotės ženklinamos „Užauginta be antibiotikų“ etikete. Toks ženklinimas informuoja pirkėją apie tai, kad viso augimo proceso metu paukščiai nebuvo gydomi antibiotikais“, – teigia Saulius Petkevičius, Pasaulinės paukštininkystės mokslo asociacijos bei paukštyno „Kekava“ valdybos narys. Tam, kad gamintojai galėtų taip žymėti savo produkciją, reikalingas VMVT (Valstybinės Maisto ir Veterinarijos Tarnyba) patvirtinimas. Ši institucija atsakinga už produktų, kurie pasiekia prekybos centrų lentynas, kokybę.

„Gauti leidimą vištienos gaminius žymėti „Užauginta be antibiotikų“ ženklu – ilgas procesas. Reikalingos didelės investicijos į gerovės gyvūnams kūrimą tam, kad šie nesirgtų ir pavyktų išvengti gydymo antibiotikais. Tačiau dar prieš pasirodant griežtiems ES reglamentams supratome, kad atsakingas gyvūnų auginimas – mėsos pramonės ateitis,“ – teigia Saulius Petkevičius.

Tačiau reikėtų būti atidiems ir prieš perkant įsitikinti, kad pakuotė tikrai pažymėta šiuo ženklu: „Kai kurie gamintojai taip pat žengė žingsnį ir pradėjo auginimą be antibiotikų. Tačiau užauginti pakankamą kiekį produkcijos iš karto – itin sudėtinga. Tokiu atveju ženklinimas „Užauginta be antibiotikų“ atisduria ne ant visų pakuočių, pasiekiančių prekybos centrus. Kartais taip pat  atrodantys produktai gali klaidinti: vieni pažymėti šiuo ženklinimu, o kiti – ne,“ – informuoja S. Petkevičius ir ragina atidžiai apžiūrėti produktą, prieš jį perkant.

Auginimas be antibiotikų – pasaulinė tendencija?

PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacija) jau kurį laiką tvirtina, kad atsparumas antibiotikams – opi, kompleksiška ir nuolat auganti problema. Didžioji dalis atsakomybės – medikų rankose: tiriant ir tiksliai nustatant ligą, skiriant gydymą antibiotikais. Tačiau nemaža dalimi prisideda ir maisto pramonė, o ypatingai – mėsos. Nors gyvūnams skiriami antibiotikai nėra uždrausti naudoti ligų atveju, tačiau lemia bakterijų mutavimą  ir atsparumo šiems vaistams vystymąsi. Mutavusios bakterijos su maistu patenka į mūsų organizmus, kuriuose ne tik išgyvena, bet ir dauginasi. Tokiu būdų maisto pramonėje naudojami antibiotikai taip įtakoja problemos augimą.

„One Health“ – tai PSO inicijuotas judėjimas, vienijantis medikus, maisto pramonės atstovus, veterinarus ir kitų susijusių sričių profesionalus. Tikslas – rasti sąsajas ir kartu siekti individualios, visuomeninės ir visos ekosistemos sveikatos. Šio judėjimo esmine ašimi tampa tarpsektorinis bendradarbiavimas, siekiantis atliepti antimikrobinio atsparumo problemą ir ją mažinti. Paukštininkystės pramonėje tai pasiekti galima atsisakant vištų gydymo antibiotikais,“ – apie pasaulinių organizacijų iniciatyvas ir problemos mąstą pasakoja S. Petkevičius.

Kuo auginimas be antibiotikų skiriasi nuo įprastos paukštininkystės?

Norint vištas auginti be antibiotikų, būtina sudaryti sąlygas, kuriomis gyvendami šie paukščiai nesusirgtų. „Įprastai paukščių susirgimams didžiausią įtaką daro gyvūninės kilmės žaliavos lesale – taukai, žuvų miltai. Žinoma, paukščiams, kaip ir žmonėms reikia ir gyvūninės, ir augalinės kilmės produktu, tačiau gyvūninės kilmės yra rizikingesni ir mažiau stabilūs, todėl turėtų sudaryti itin mažą dalį. Tad kokybiškas lesalas – pirmas ir svarbiausias žingsnis siekiant vištas auginti be antibiotikų, – pasakoja S. Petkevičius. – Be to, labai svarbios investicijos į paukštynus – paukščiai turi turėti pakankamai vietos laisvai judėti, prieiti prie šėryklų. Kaip ir žmonėms – svarbus tinkamas paros ritmas“.

Atsakingas vištų auginimas svarbus ne tik dėl tiesioginio poveikio žmonių sveikatai vartojant vištieną. „Jei paukščiai yra gydomi antibiotikais, nuo pastarųjų mutavusios bakterijos ne tik per vištieną patenka į mūsų organizmus. Per vištų išmatas jos patenka ir į žemę, giluminius vandenis, per juos – į visą ekosistemą, pavyzdžiui, grūdines kultūras,“ – detalizuoja S. Petkevičius. Jei vis daugiau gamintojų neprisidės prie atsakingos gyvūlininkystės, ateityje nuo antibiotikų mutavusios ir šiems vaistams atsparios bakterijos paplis po visą ekosistemą.

Grįžti į naujienas